Stotį pasiekiam vos ne valanda anksčiau, nei mums reikia. Bet tuoj paaiškėja, kad vėluojam į autobusą! Agentas skeryčiojasi ir riaumoja, rodydamas, kaip mes turim bėgt į tą autobusą. Ginčijamės, kad čia ne mūsų autobusas, tačiau agentas atkakliai tvirtina, kad jis tikrai MŪSŲ ir jei nepaskubėsim, liksim Marakeše. Ką gi, nieko neišmanom, tai einam, kur tas agentas mus veda, tiksliau - bėgam paskui jį. Vos pasiekiam pavargėlį autobusą, tuoj prisistato krūvelė krovikų ir pareikalauja po 10 dirhamų už kiekvieną kuprinę, įdėtą į autobuso bagažinę. Mes ginčijamės, kad turim bilietus ir neketinam dar papildomai mokėt. Taikomės imtis kuprines su savimi, bet agentas protestuoja iki žemės pasilankstydamas - kuprines kategoriškai draudžiama gabenti autobuso viduje (toks įstatymas). Kol mes baramės, autobusas ima pypsėt ir važiuot. Greit susimokam ir sušokam autobusan.
O autobuse nauji įvykiai. Tuoj iškraustomi keli vietiniai iš savo vietų, kad mes galėtume atsisėsti! Taigi. Ir mes pagalvojom tą patį, ką dabar pagalvojot jūs. Susėdam ir važiuojam. O kas belieka daryt?
Bandau snaust, bet neišeina. Agentas zuja pirmyn ir atgal. Tai bilietus (šįkart tikrus) įteikia, tai sugalvoja tuos bilietus dar patikrint. Du kartus. Tad dairaus akis išpūtus pro langą. Jaučiuos nejaukiai, nedrįstu traukt fotoaparato.
Pagaliau atriedam į Inezgan'ą Agadir'o priemiestį, iš kurio, pasak agento, autobusai važiuoja beveik į visus reikiamus Maroko taškus. Puiku! Mums kaip tik reikia į Tiznitą. Pakeliui dar norim aplankyt paukščių rezervatą. Deja, po ilgokų aiškinimųsi, suprantam, kad pas paukštelius nepateksim. Visų pirma, tai kainuotų nemažai apie 100 eurų vienam žmogui (naudojantis vietinės turizmo firmos paslaugomis), antra - neturim tiek laiko, kad savarankiškai ten nukeliautume. Taip pat išaiškėja, kad vis tik buvom patekę ne į savo autobusą :) Mūsiškis turėtų atvažiuot po valandos :) Bet tiek jau to.
Einam ieškot autobuso į Tiznitą. O dangau, kas per painybės ten su tais autobusais! Vienas agentas rodo į vieną pusę, kitas - į kitą. Trečias aiškina, kad Tiznitan niekas nevažiuoja... Galiausiai kažkas pasiūlo važiuot grand taksi. Einam ieškot to taksi. Pirmas sutiktas vairuotojas pasiūlo normalią kainą, vos keliom dirhamom didesnę nei autobuso bilietas. Tačiau kol mes abejojam, kaip šešiese tilpsim į sedaną, ir kad gal mums reikia dviejų taksų, prisistato šaika vyriškių. Ir... ir bilieto kaina bemat išauga net keturis kartus! Tai jau ne! Tiek tai tikrai nemokėsim! Apsisukam ir šliaužiam atgal stotin. Vėl kiek pasiblaškom, randam net savo autobusą, kuriuo ir turėjom atvažiuot iki čia, tačiau sužinom, kad bilietų į Tiznitą nebėra. O kitas autobusas tik vakare... Ir tai dar klausimas, ar gausim bilietus...
Iš nevilties sutupiam prie mažytės kavinukės staliukų. Gurkšnojam kas kavytę, kas vietinį alutį, kas vandenuką ir garsiai piktinamės esama situacija. Prie gretimo staliuko sėdintis vietinis vyriškis vis labiau šnairuoja į mus. Pasiūlau mūsų vertėjukui - vaikinukui, mokančiam prancūziškai - pašnekint tą dėdę, gal jis už takso ir autobuso bilietų kainos skirtumo sumą galėtų mums suorganizuot grand taksą. Žinoma, taksą už įprastinę vietinę kainą. Vaikinukas spyriojasi, bet ir kitų paragintas imasi bendrauti. Ir... o stebukle(!) dėdė sutinka padėti. Gaunam ne tik taksą ir dar už normalią kainą. Tasai pats dėdė atsisako paimt iš mūsų užmokestį už pagalbą! "Negaliu imt", - sako jis, - "aš jums juk tik padėjau". Va taip va. Duodam jam saldainių. Lietuviškų. Dėdė šypsosi iki ausų :)
Už kelionę susimokam agentui (vairuotojas pinigų nė nemato) ir apžiūrinėjam senutėlį mersiuką sedaną. Jooo... Atrodo, laukia įdomi kelionė. Agentas nekantrauja, liepia lipt mašinon. Lipt tai lipt. Bet mūsų visi šeši, o mašina tai viena. Dvejones išsklaido agentas, jau griežtai sukomanduodamas lipt mašinon. Kadangi vis dar nesuprantam, kaip mes į ją tilpsim, paaiškina: "keturi į galą ir du į priekį". Čia tai bent! Bet nėr laiko ilgai stebėtis. Išsimatuojam akimis, kurie esam ploniausi ir susėdam. Taigi, tupiu prieky. Dar gyvenime neteko taip keliaut - dviese ant priekinės sėdynės :)
Pagaliau judam toliau. Vairuotojas pasitaikė būt labai draugiškas ir komunikabilus. Pakeliui jis mums išaiškina, kad egzistuoja grand ir petit taksi (dideli ir maži taksi). Skirtumas toks, kad mažieji veža tik po tris keleivius ir tik miesto ribose, o didieji - po šešis!!! ir važiuoja už miesto. Pasirodo, kad šalies politika labai palanki turizmo verslui. Oficialiai galima vežti po šešis žmones ir net po du ant priekinės sėdynės. Ir nei prieky, nei gale nereikia užsisegt saugos diržų. Bet šitai galioja tik grand taksams :) Pastebiu dar ir tai, kad priekinė keleivio sėdynė gerokai praplatinta vairuotojo pusėn. O pavarų svirtis turi specialių priedą - rankeną iš šono, kad perjunginėdamas pavaras vairuotojas nekliudytų keleivio kelių :) Komunikabilusis marokietis taip pat papasakoja apie ekonominę bei ūkinę šalies situaciją, paklausinėja mus net apie Sovietų sąjungą ir geležinę uždangą, apie nepriklausomybę! Išsilavinęs žmogus :) Smagiai paplepam.
O autobuse nauji įvykiai. Tuoj iškraustomi keli vietiniai iš savo vietų, kad mes galėtume atsisėsti! Taigi. Ir mes pagalvojom tą patį, ką dabar pagalvojot jūs. Susėdam ir važiuojam. O kas belieka daryt?
Bandau snaust, bet neišeina. Agentas zuja pirmyn ir atgal. Tai bilietus (šįkart tikrus) įteikia, tai sugalvoja tuos bilietus dar patikrint. Du kartus. Tad dairaus akis išpūtus pro langą. Jaučiuos nejaukiai, nedrįstu traukt fotoaparato.
Pagaliau atriedam į Inezgan'ą Agadir'o priemiestį, iš kurio, pasak agento, autobusai važiuoja beveik į visus reikiamus Maroko taškus. Puiku! Mums kaip tik reikia į Tiznitą. Pakeliui dar norim aplankyt paukščių rezervatą. Deja, po ilgokų aiškinimųsi, suprantam, kad pas paukštelius nepateksim. Visų pirma, tai kainuotų nemažai apie 100 eurų vienam žmogui (naudojantis vietinės turizmo firmos paslaugomis), antra - neturim tiek laiko, kad savarankiškai ten nukeliautume. Taip pat išaiškėja, kad vis tik buvom patekę ne į savo autobusą :) Mūsiškis turėtų atvažiuot po valandos :) Bet tiek jau to.
Einam ieškot autobuso į Tiznitą. O dangau, kas per painybės ten su tais autobusais! Vienas agentas rodo į vieną pusę, kitas - į kitą. Trečias aiškina, kad Tiznitan niekas nevažiuoja... Galiausiai kažkas pasiūlo važiuot grand taksi. Einam ieškot to taksi. Pirmas sutiktas vairuotojas pasiūlo normalią kainą, vos keliom dirhamom didesnę nei autobuso bilietas. Tačiau kol mes abejojam, kaip šešiese tilpsim į sedaną, ir kad gal mums reikia dviejų taksų, prisistato šaika vyriškių. Ir... ir bilieto kaina bemat išauga net keturis kartus! Tai jau ne! Tiek tai tikrai nemokėsim! Apsisukam ir šliaužiam atgal stotin. Vėl kiek pasiblaškom, randam net savo autobusą, kuriuo ir turėjom atvažiuot iki čia, tačiau sužinom, kad bilietų į Tiznitą nebėra. O kitas autobusas tik vakare... Ir tai dar klausimas, ar gausim bilietus...
Iš nevilties sutupiam prie mažytės kavinukės staliukų. Gurkšnojam kas kavytę, kas vietinį alutį, kas vandenuką ir garsiai piktinamės esama situacija. Prie gretimo staliuko sėdintis vietinis vyriškis vis labiau šnairuoja į mus. Pasiūlau mūsų vertėjukui - vaikinukui, mokančiam prancūziškai - pašnekint tą dėdę, gal jis už takso ir autobuso bilietų kainos skirtumo sumą galėtų mums suorganizuot grand taksą. Žinoma, taksą už įprastinę vietinę kainą. Vaikinukas spyriojasi, bet ir kitų paragintas imasi bendrauti. Ir... o stebukle(!) dėdė sutinka padėti. Gaunam ne tik taksą ir dar už normalią kainą. Tasai pats dėdė atsisako paimt iš mūsų užmokestį už pagalbą! "Negaliu imt", - sako jis, - "aš jums juk tik padėjau". Va taip va. Duodam jam saldainių. Lietuviškų. Dėdė šypsosi iki ausų :)
Už kelionę susimokam agentui (vairuotojas pinigų nė nemato) ir apžiūrinėjam senutėlį mersiuką sedaną. Jooo... Atrodo, laukia įdomi kelionė. Agentas nekantrauja, liepia lipt mašinon. Lipt tai lipt. Bet mūsų visi šeši, o mašina tai viena. Dvejones išsklaido agentas, jau griežtai sukomanduodamas lipt mašinon. Kadangi vis dar nesuprantam, kaip mes į ją tilpsim, paaiškina: "keturi į galą ir du į priekį". Čia tai bent! Bet nėr laiko ilgai stebėtis. Išsimatuojam akimis, kurie esam ploniausi ir susėdam. Taigi, tupiu prieky. Dar gyvenime neteko taip keliaut - dviese ant priekinės sėdynės :)
Pagaliau judam toliau. Vairuotojas pasitaikė būt labai draugiškas ir komunikabilus. Pakeliui jis mums išaiškina, kad egzistuoja grand ir petit taksi (dideli ir maži taksi). Skirtumas toks, kad mažieji veža tik po tris keleivius ir tik miesto ribose, o didieji - po šešis!!! ir važiuoja už miesto. Pasirodo, kad šalies politika labai palanki turizmo verslui. Oficialiai galima vežti po šešis žmones ir net po du ant priekinės sėdynės. Ir nei prieky, nei gale nereikia užsisegt saugos diržų. Bet šitai galioja tik grand taksams :) Pastebiu dar ir tai, kad priekinė keleivio sėdynė gerokai praplatinta vairuotojo pusėn. O pavarų svirtis turi specialių priedą - rankeną iš šono, kad perjunginėdamas pavaras vairuotojas nekliudytų keleivio kelių :) Komunikabilusis marokietis taip pat papasakoja apie ekonominę bei ūkinę šalies situaciją, paklausinėja mus net apie Sovietų sąjungą ir geležinę uždangą, apie nepriklausomybę! Išsilavinęs žmogus :) Smagiai paplepam.
Jis pasakoja mums, mes pasakojam jam :)
Taigi. Vairuotojas, nuvežęs mus į Tiznitą, labai rūpinasi mumis. Papasakoja, kurie viešbutukai pigesni, apveža net garbės ratuką apie mediną, kad žinotume, kur eiti, parodo autobusų stotį ir aikštelę, kurioje galim susigauti grand taksi. Išlipę iš mašinos pasitariam, kad gal reikėtų vairuotojui duot šiek tiek arbatpinigių. Juk jis tiek mums papasakojo ir parodė. Bet... ir vairuotojas pinigų neima!!! "Aš juk jums tik padėjau", - šypsosi jis. Šypsomės ir mes. Be galo ir be krašto :)
Taigi. Vairuotojas, nuvežęs mus į Tiznitą, labai rūpinasi mumis. Papasakoja, kurie viešbutukai pigesni, apveža net garbės ratuką apie mediną, kad žinotume, kur eiti, parodo autobusų stotį ir aikštelę, kurioje galim susigauti grand taksi. Išlipę iš mašinos pasitariam, kad gal reikėtų vairuotojui duot šiek tiek arbatpinigių. Juk jis tiek mums papasakojo ir parodė. Bet... ir vairuotojas pinigų neima!!! "Aš juk jums tik padėjau", - šypsosi jis. Šypsomės ir mes. Be galo ir be krašto :)
