Žiema šiemet buvo gili. Ir snieginga, ir šalta. Pagailo man zylių, vis atskrendančių pasidairyt į mano svetainės langus vakarų pusėj, ir žvirblių, įsitaisiusių gyvent virtuvės sienoj rytų pusėj. Įrengiau paukščiukams lesyklėlę, galvojau - maitinsiu.
Tris dienas maitinau ir niekaip negalėjau atsistebėti milžinišku mažų paukščiukų apetitu.
Ketvirtos dienos rytą išaiškėjo paslaptis. Pasirodo, lengvai pasiekiamą maistą pamatė varnos. Suskrido visas juodųjų pulkas ir kiekviena savo eilės palaukdama ėmė įnirtingai darbuotis. Pusę lesalo stačiom surijo, kiek nesurijo - išspardė ir sparnais iššlavė. Negana to, dar ir lesyklėlę sudraskė... Popierinė tebuvo...
Nuotraukoje
Kuosa Plėšikė! © Tauno Nõulik