Mūsų paštininką tikriausiai užklupo sezoninis gripas. O kaipgi kitaip, jei antradienio vakarą pašto dėžutė tuštut tuštutėlė? Ne tik kad jokio laiškelio, nė menkiausio reklamos lapeliūkščio nesulaukiu jau nuo pat penktadienio! Ta tuštuma gal ir neerzintų, gal net visai jos nepastebėčiau. Bet ketvirtadienį iš pašto dėžės išsikrapštytą krūvą laikraščių jau spėjau suskaityt. Išžiūrėjau jau net dideliausią šūsnį nuo pat rudens susikaupusios reklaminės makulatūros. Ir pritrūkau pusryčiams veiklos. Nes nuobodu tik sėdėt ir kramtyt. Tad kramtau ir vartau. Kartais paskaitau. O va, šiandien paaiškėjo, kad pavartymo/paskaitymo atsargos gali išsibaigti.
Nežinau, kas mūsų paštininkas nei kur jis gyvena. Todėl priklijavau vokelį prie savo pašto dėžutės ir užrašiau "Paštininkui". Tikiuosi, laiškiukas pasieks adresatą ir jį pradžiugins. Juk visiems malonu gauti nors ir mažytę, bet mielą staigmenytę.