Mano dešinė ranka jau antra diena baisiai neklusni ir sunkiai pakeliama. Mat buvau poliklinikoje ir gavau gerą dozę IMOVAX d.T. ADULT - skiepų nuo difterijos, stabligės ir dar kažkokios bjaurasties mišinio. Sesutė jau taikėsi skiepyti mane į kairį petį, bet man staiga toptelėjo, kad kairysis petys jau ir taip visokių skiepų prifarširuotas, tad skubiai atsukau dešinį petį. Ir jau po minutės iškilmingai žygiavau poliklinikos koridoriumi išsišiepusi ir nešina ryškai geltonu skiepų pasu.
Bet ne apie skiepus norėjau papasakoti. O apie sistemą, kuri čia laikoma netobula, nors man, atsidanginusiai iš pietesnių kraštų, atrodo kiek kitaip. Taigi. Vos įsikūrusią čia mane tuoj ta sistema įsiurbė ir aš jau nebenoriu niekur iš jos kraustytis. Įpratau prie gero :)
* * *
O prasidėjo viskas labai nekaltai. Man prireikė skiepų nuo hepatito. Ne todėl, kad jie buvo mirtinai būtini, o tiesiog šiaip dėl šventos ramybės. Kadangi neturėjau sveikatos draudimo (buvau tinginė ir nebuvau laiku susitvarkius popierių), kaip ir priklauso, buvau nusiųsta tiesiai į infekcionisto kabinetą, paskiepyta. Taip pat man tuoj buvo įteikta sąskaita už paslaugas. Apie tai, kad gydytoja, išgirdusi, kad aš ne vietinė, buvo pasirengusi su manimi kalbėti angliškai, rusiškai arba estiškai (žinoma, kalbos praktikos dėlei pasirinkau estų kalbą), jau esu pasakojusi. Norėjau skiepytis ir nuo stabligės, bet, pasak gydytojos, tuo metu nebuvo vakcinos ne tik Estijoje, bet ir visose Baltijos šalyse apskritai. Išpūčiau akis. O gydytoja šypsodamasi paaiškino, kad šia vakcina paprastai skiepijami vaikai ir skiepijami sezonais. Tad ir skiepų užvežama sezonais. Kadangi vis dar sėdėjau nutaisiusi nustebusį snukutį, gydytoja tuoj pat pasisiūlė įtraukti mane į norinčiųjų pasiskiepyti sąrašą, kad, kai tik bus gauta vakcina, būčiau informuota ir pakviesta skiepytis. Žinoma, sutikau. Savo telefono numerį turėjau užrašyti ant tokio palaikio lapigalio, kurį infekcionistė pasidėjo šalia krūvelės kitų lapigaliukų.
Daugiau nei po pusmečio aplinkybės privertė vėl grūstis poliklinikon ir susitvarkyti sveikatos draudimo popierius. Susitvarkiau, gavau šeimos gydytoją. Ir tapau visateise sveikatos apsaugos sistemos nare (apie tai irgi rašiau). Tada, laukdama audiencijos pas šeimos gydytoją, prisiminiau ant lapigalio užrašytą savo telefoną ir ėmiau šypsotis. Juk ir ežiukui aišku, kad nei kas paskambins, nei ką. Ir tuoj pat visą tą keistą reikalą užmiršau.
Iš štai, po beveik pusantrų metų sulaukiau skambučio savo šeimos gydytojo vardu ir kvietimo ateiti skiepytis. Buvau taip apstulbus, kad nebesugebėjau susigaudyti, ar noriu skiepytis, ar nebe! Pažadėjau pagalvoti ir perskambinti. Galvojau gerą valandą. Galvoj vargiai tilpo suvokimas, kaip mano ant lapigalio užrašytas telefonas ir pageidavimas skiepytis pateko pas mano šeimos gydytoją, kurios tuo metu, kai pageidavau skiepytis, net neturėjau. Kaip ir sveikatos draudimo neturėjau! T.y. poliklinikos duomenų sistemoje neegzistavau. Taip pat baisiausiai stebino ir pats skambutis. Tuo labiau, kad vakcina ir skiepijimo paslauga nemokama.
Taigi, paskambinau savo gydytojos pagalbininkei, pasisakiau ateisianti skiepytis. Ir dabar jau antra diena bandau judinti neklusnią ir maudžiančią savo dešinę ranką, kad nors kiek prasimankštintų.
