Griūte užgriuvo vasara. Visai iš niekur. Nes medžių lapai tik buvo spėję dorai prasikalti. Kyšojo viena kita pienė panamiais, pietų pusėje. O pirmadienį namie džiugino vis dar šilti radiatoriai.
Ir tada prasidėjo! Prieš dvi dienas smarkiai užgriaudė, ir stamboka kruša švariai nudraskė tik spėjusių rausvai pražysti kažkokių nepaprastai ankstyvų krūmų žiedelius. Paskui iš po nakties nerealiai užkvipo ievom. Vakar tai lijo, tai saulė kaitino ir visa, kas gyva, lepinosi neįtikėtina šiluma. O šiandien, žiūriu, net mažiausios žalios pievutės jau ryškiai geltonais pienių raštais išmargintos. O vėjukas sodriai žaliuose beržuose šniokščia taip, tarsi tie nė nebūtų žiemai vasariškų lapų numetę.
Tikrai dar nėkart nebuvau taip greit einančios vasaros mačius. Arba sugebėjau iki šiol buvusių vasarų atėjimą pramiegot.
Net nespėji kaip reikiant prisiruošti tokioms permainoms... O tada ir šokas ;)
AtsakytiPanaikinti