Komentaras

Ką tik nuskambėjo nuaidėjo vienas garsiausių Baltijos šalių folkloro festivalių. Jame, žinoma, apsilankė ir ponas didysis rašytojas. Ne tik apsilankė, spėjo jau ir savo įspūdžiais pasidalinti :) Žinoma, kiekvienas turim teisę į savo asmeninę nuomonę. Bet vis tiek labai labai norisi paklausti autoriaus:

- Gerbiamasis, ką tamsta čia apskritai veikiate, jei nesugebate priimti kultūros, kurioje gyvenate?

P.S. žr. kitus didžiojo rašytojo straipsneliūkščius. Jiems taip pat galioja šis klausimas :)

O normalaus nieko valgyt nėra?

Pagal užsienio ir lietuvių patiekalų ekspertės Dalios teoriją, esu pati tikriausia konservatorė - maisto klausimu tvirtai laikausi savo nuomonės ir į bet kokį netradicinį patiekalą dažniausiai reaguoju štai tokiomis frazėmis:

- KAS ČIA????

- o normalaus nieko valgyt nėra?

- žolių nevalgau!

- paduok kečupą.

- jeigu dar čia būtų mėsos ir bulvių, ir jeigu nebūtų šitų ir šitų ir anų…

Šiaip ar taip, man tikrai skaniausias tradicinis maistas. Ir, nors ne taip jau paprasta išlipt iš tradicinių rėmų, visai ne dėl to neketinu niekur iš jų kraustytis. Bent jau kol kas.

Lietus!

Turbūt dar niekad nesu buvus taip ištroškus lietaus, kaip dabar.
JIS būtinai ateis. Jau tuoj tuoj.

Nemiegosiu visą naktį. Žiūrėsiu į lietų. Taip pasi- ilgau.

     Šiandien apniko vakarinė nostalgija. Laukiu rudens ir klausau muzikos, kurią šiaip jau didieji muzikos ekspertai prastokai vertina. Tiksliau, - visai nevertina.

Ką gi, skonio reikalas.

Jaukaus vakaro ir ramios nakties,

re

Grąžinkit nors vėją....

Šiandien, kaip ir pri- klauso try- liktą die- ną, man nesiseka. Taip lau- kiu lie- taus, taip laukiu. O vėjas ir tas baigėsi. Nors dar ką tik smagiai traukė per visus langus... Tiesa, labiau džiugindamas užuolaidos plaikstymu nei atlikdamas vėsinimo funkciją.

Jau kelinta diena iš eilės čia taip pasiutusiai karšta, kad tvert neįmanoma. Įmanyčiau, prisileisčiau vonią vandens, įsiversčiau kilogramą druskos, pasimirkyčiau tam tirpale ir eičiau į balkoną degintis, įsivaizduodama, kad guliu prie jūros. Bet bėda - prie tos improvizuotos jūros ilgai nepagulėsi...

Tad audžiu mintį persikraustyt į rūsį gyvent. Šalia savo dviračio. Tik nedrąsu ten vienai. Gal būtų norinčių kompaniją palaikyt?

O gal kas turit kokį paprastesnį ir efektyvesnį aušinimosi receptą? 

Karštuma

Pats vidurvasaris ir karštuma neišpasakyta.
Negelbsti nė svajonės apie vėsią jūrą...
Ryt žadėjo lyti. Gal ištesės.