Šiandien, kaip ir pri- klauso try- liktą die- ną, man nesiseka. Taip lau- kiu lie- taus, taip laukiu. O vėjas ir tas baigėsi. Nors dar ką tik smagiai traukė per visus langus... Tiesa, labiau džiugindamas užuolaidos plaikstymu nei atlikdamas vėsinimo funkciją. Jau kelinta diena iš eilės čia taip pasiutusiai karšta, kad tvert neįmanoma. Įmanyčiau, prisileisčiau vonią vandens, įsiversčiau kilogramą druskos, pasimirkyčiau tam tirpale ir eičiau į balkoną degintis, įsivaizduodama, kad guliu prie jūros. Bet bėda - prie tos improvizuotos jūros ilgai nepagulėsi...
Tad audžiu mintį persikraustyt į rūsį gyvent. Šalia savo dviračio. Tik nedrąsu ten vienai. Gal būtų norinčių kompaniją palaikyt?
O gal kas turit kokį paprastesnį ir efektyvesnį aušinimosi receptą?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą