Taip taip, jau uodų sezonas! Pats įkarštis. Negelbsti jokie offai, jokios kvapniosios žvakės.
Jau galiu pasidžiaugt (ar pasigirt) patyrus antrąjį šiemet natūraliosios akupunktūros seansą. Intensyvų. Botanikos sode. Išdrąsėję kraugeriai (t.y. jos - kraugerės) puolė vidury dienos, per pačią kaitrą. Vaizdelis tikrai buvo nerealus. Praslinkau pro vieną krūmą - iš ten ūžt pakilo debesis uodų! Tykiai praslinkau pro kitą - nepadėjo, ūžt ir tas krūmelis bemat paskendo uodų debesyje. Pro trečią augalą jau tykinau laikydamasi geroko atstumo. Bet ir iš jo pasipylė uodai. Tarsi būčiau krūmą nukrėtus. Teko bėgt.
Bet labiausiai man įdomu, kaip vėjas neišpučia uodų iš tų improvizuotų avilių - iš krūmų? Gal uodai smarkiai vėjuotą dieną nulenda kitur slėptis?
Ne veltui per istorinės morfonologijos paskaitas uodą siejom su žodžiu ėsti :)
AtsakytiPanaikintiNorim ar nenorim, vis tiek tampam kraujo donorais, kad uodžiukai išsiperėtų :)
aha, aha!
AtsakytiPanaikintiMane uodai ypač myyyyli - šiand visas tuntas ištikimai laukė prie rūsio durų! Už tai kaip aš greit viską darau tų uodų skubinama! Net pačiai nuostabu :)