Šiandien pakeliui į pamokas negalėjau atsigėrėti šilta ir saulėta bobų vasaros diena. Po tokio oro atvėsimo, kad net šildymą namie įjungė, ši diena atrodė fantastiška. Ėjau Taara alėja (Taara pst.), apsodinta ąžuoliukais. Alėjoj nebuvo nė gyvos dvasios. Staiga į medžių viršūnes įsisuko vėjukas ir kad pabirs man ant galvos gilės. Net žvygtelėjau iš netikėtumo ir puoliau bėgt. Pirmyn, žinoma. Bet jau po kelių žingsnių suvokiau, kad ir priekyje pila gilėmis. Tada šokau kairėn ir iškart atsidūriau gatvėje. Laimė, mašinų nebuvo.
Išsikračiusi iš liemenės gobtuvo ir iš už apykaklės giles, išsišiepusi iki ausų nuėjau pas mokinį. Mokinio tėvai tuoj pasiteiravo, kas nutiko. Bet nereikėjo nė pasakoti - parodžiau jiems saują gilių. Tada namų šeimininkas lyg tarp kitko pasakė: "jo, čia netoliese yra parkas, kur auga kaštonai..." O po šiokios tokios pauzelės, pamanęs, kad mes nesupratom, pridūrė: "tokiu metu ten geriau nevaikščioti".
Lietuvos dienos Tartu!
Prieš 7 metus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą