Tik vakar nesugebėjau žmoniškai praeiti pro paprasčiausius kiemo vartelius. Išsitekt išsitekau, bet kad letenas reikia saugot, visai iš galvos išgaravo, ir, tvirtai įsikibus į betoninį rėmą, sąžiningai uždariau vartelius. Kad letena pateko tarp vartų ir jų rėmo suvokiau akimirksniu. Skausmas suėmė toks, kad vos nenualpau pavartėj. Ir vienintelė mintis, atėjusi į galvą, buvo: susilaužiau ranką! Ir dar dešinę! Tad, nieko nelaukus, kyštelėjau nukentėjusią letenytę į pačią pirmą pasitaikiusią lietaus balą gatvėje (daugiau nebuvo nieko šalto po ranka). Bet letenėlė vis tiek nežmoniškai ištino. Tokia perkrypus visa ir į paskaitą nuėjau. Ir sėdėjau paskaitoj kaip pasipūtęs kalakutas, nieko neveikdama, nes rašyt negalėjau. Aiškintis neklausta, kodėl nerašau, tikrai neketinau, o estams paprastai neįdomu, kas tau nutikę... Net jei patį sprandą nusisuktum, tai tebūtų tik tavo asmeninė problema.Šiandien jau geriau. Tinimas atslūgo. Ranką jau pajudinu ir net klaviatūrą maigyti galiu
Bet prisiminimui vis tiek liko didžiulė mėlynė O pati šypsausi, galėdama išsisukti, kad nuo šalčio rankos mėlynuoja, mat vis dar neturiu pirštinių, visi žiemos atributai Lietuvoj likę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą